Verslumo procesas socialiniame versle

Tema: Verslumo procesas socialiniame versle 

 

Pavadinimas: Verslumo procesas socialiniame versle

 

Sudarė: CARDET

 

Sudaryta pagal:  Barendsen, L. and Gardner, H., 2004. Is the social entrepreneur a new type of leader?. Leader to leader, 2004(34), pp.43-50.

 

Bryant, R., 2014. Chapter 4 - Identifying Need. In: Gunn, R. and Durkin, C., Social Entrepreneurship - A Skills Approach. Bristol, UK: Policy Press, pp. 31-44.

 

Kulothungan, G., 2014. Chapter 3 - What do we mean by “social enterprise” ? Defining social entrepreneurship. In: Gunn, R. and Durkin, C., Social Entrepreneurship - A Skills Approach. Bristol, UK: Policy Press, pp. 31-44.

 

Monllor, J. 2010. Social Entrepreneurship: A study on the Source and Discovery of Social Opportunities. In: Hockerts, K., Mair, J., Robinson J. Value and Opportunities in Social Entrepreneurship. Hampshire, UK: Palgrave Macmillan, pp. 99-120.

 

Thompson, J.L., 2002. The world of the social entrepreneur. International journal of public sector management, 15(5), pp.412-431.

 

Zahra, S.A., Rawhouser, H.N., Bhawe, N., Neubaum, D.O. and Hayton, J.C., 2008. Globalization of social entrepreneurship opportunities. Strategic entrepreneurship journal, 2(2), pp.117-131.

 

Zastawny D., 2014. Social enterprise must not prioritise social aims over viability. The Guardian.

 

Tikslas: Suprasti atpažinimo, vertinimo ir eksploatacijos procesus verslininkystėje.

 

Reikalaujamas kalbos lygis: B2.

 

Apibūdinimas: 1. Verslumo procesas

Verslumo procesas pateikia informaciją apie žingsnius, kuriuos žmogus turi sekti, norint tapti socialiniu antrepreneriu. Thompson (2002) supaprastino procesą iki keturių arenų:

  1. Numatymas – galimybės suvokimas;
  2. Įtraukimas – galimybės įtraukimas, turint omenyje jos panaudojimą;
  3. Įgalinimas – suteikiant reikalingus resursus, užtikrinamas galimybės įgyvendinimas;
  4. Įsakinėjimas – lyderiavimas projekte.

 

2. Kas gali tapti socialiniu antrepreneriu?

 

Tyrėjai nustatė, jog žmogaus asmenybė, charakteristikos, vaikystės patyrimai, šeima ir profesionalios patirtys yra labai reikšmingos, nustatant kas tampa socialiniu antrepreneriu. (Barendsen and Gardener 2004).

Pagal Dees (1998) socialiniai antrepreneriai yra žmonės, kurie:

  • Įsisavina misiją, tam, jog sukurtų ir išsaugotų socialinę vertę.
  • Atpažįsta galimybes ir jų siekia tam, jog jos tarnautų misijai.
  • Įsitraukia į tęstinį inovacijų, adaptacijos ir mokymosi procesą.
  • Elgiasi drąsiai, nepaisant dabar turimų ribotų resursų.
  • Parodo padidėjusią atskaitomybę teikiamoms sudedamosios dalims ir sukurtiems rezultatams.

 

3. Socialinių galimybių šaltiniai

 

Socialiniai verslininkai atpažįsta ir naudoja galimybę socialinės sistemos tobulinimui ir naujų socialinių problemų sprendimo būdų sukūrimui. Pagrindiniai socialinių galimybių šaltiniai yra rinkos ir vyriausybės nesėkmės.

 

3.1 Rinkos nesėkmės

 

Pasak gerovės ekonomikos literatūros (Monllor, 2010), egzistuoja penki pagrindiniai rinkos nesėkmių aspektai:

 

  1. Nepakankama informacija (žmonės turi prieinamumą prie skirtingos informacijos, kuri daro įtaką jų požiūriui ir elgesiui);
  2. Monopolio jėga (nepakankamas aprūpinimas prekėmis ir paslaugomis ir per didelis jų apmokestinimas);
  3. Visuomeninis turtas (visuomeninio turto naudojimas sumažina tos prekės vertę kitiems individams);
  4. Neigiami išoriniai veiksniai (išoriniai vieno individo veiksmai paveikia kito individo prekės vertę);
  5. Pažeidžiamos kainos mechanizmas (kai įmonės parduoda savo produktus, neatsižvelgdamos į pusiausvyrą, ten kur pasiūla atitinka paklausą. Pavyzdžiui, daugelis įmonių ignoravo savo produktų paklausą besivystančiose šalyse, nes žmonės negalėjo įpirkti produkcijos už išsivysčiusiose šalyse parduodamą kainą).

 

3.2 Vyriausybės nesėkmės

 

Vyriausybės nesėkmės yra analogas rinkose nesėkmėms viešajame sektoriuje (Monllor, 2010). Vyriausybės nesėmės dažniausiai yra susijusios su nesugebėjimu pasiūlyti pakankamai ir geros kokybės viešųjų paslaugų. Trys pagrindinės vyriausybės nesėkmės atsitinka, dėl:

  1. Savo interesų (kai politikai ir valstybės tarnautojai dirba savo, o ne bendrųjų interesų tenkinimui).
  2. Trumpo laikotarpio sprendimų (kadangi politikai dirba, palyginti ne ilgą laiką (seime), jie orientuojasi į trumpalaikius sprendimus paprastesnėms problemoms, o sudėtingas nustumia į šalį).
  3. Netobulos informacijos (dėl laiko ir biudžeto limitų renkant informaciją, įstatymų leidėjai dažnai yra nepilnai informuoti apie tai, už ką balsuoti jie prašomi).

 

4. Socialinių galimybių atpažinimas

 

Akademinė bendruomenė ir specialistai pripažįsta galimybės atpažinimą kaip pagrindinį socialinės verslininkystės bruožą.

Antreprenerio socialinės, išankstinės žinios daro įtaką jų socialinių galimybių atradimui. Pvz., Kai du asmenys, turintys skirtingą išsilavinimą, susiduria su ta pačia socialine problema, greičiausiai priartės prie jos su skirtingais atpažinimo ir galimo sprendimo požiūriais. Yra trys pagrindiniai išankstinių žinių aspektai, svarbūs verslumo galimybių atradimo procesui (Monllor, 2010):

  1. Išankstinės rinkos žinios;
  2. Išankstinės žinios kaip teikti paslaugas rinkose;
  3. Išankstinės žinios apie klientų problemas.

 

Čia svarbu pabrėžti ir žinoti socialinių tinklų svarbą, atpažįstant socialines galimybes. Socialiniai tinklai gali žymiai padidinti Socialinių antrepreneriu budrumą, ieškant naujų galimybių. Žmonės, kurie sąveikauja su savo socialiniu tinklu, dažniau gauna vertingos ir savalaikės informacijos apie socialines galimybes, nei tie, kurie to nedaro. Taip pat, socialiniai tinklai yra laikomi svarbiu žinių, finansų ir darbo jėgos šaltiniu.

 

5. Socialinių galimybių vertinimas

Socialiniai antrepreneriai paprastai vertina socialines galimybes, grindžiamas socialine verte, kuri gali būti sukurta pasinaudojus šia galimybe. Tačiau jiems svarbu atsižvelgti į idėjos finansinį tvarumą. Svarbu užtikrinti, kad reikiami ištekliai būtų lengvai prieinami ir kad įmonė galėtų išlaikyti finansinį savarankiškumą. Šiuo atveju, svarbu paminėti, kad kai kurios socialinės įmonės dėl savo prigimties yra laikomos „gimusiomis būti tarptautiškomis“ (Zahra ir kt., 2008). Dėl globalizacijos, žmonės, iš skirtingų šalių, susiduria su panašiomis socialinėmis problemomis. Tai yra svarbus aspektas, į kurį reikia atsižvelgti vertinant galimybę, nes tai suteikia pagrindą plėtimuisi ateityje. Galiausiai, vertinant galimybę, socialinis antrepreneris turėtų naudoti įvairias priemones, kad geriau suprastų aplinką, kurioje egzistuoja galimybė. Tokios priemonės yra: PESTEL (Politinė, ekonominė, socialinė, technologinė, aplinkos ir teisinė aplinka), Hofstede kultūrinės dimensijos, ir Porterio penkios jėgos (konkurentų analizė).

 

6. Socialinių galimybių išnaudojimas

 

Nustačius ir įvertinus socialines galimybes, verslininkas turi surinkti reikiamus išteklius, kad ją išnaudotų. Išteklių prieinamumas vaidins svarbų vaidmenį įgyvendinant strategiją. Ištekliai gali būti įgyjami socialiniuose tinkluose, įskaitant finansinį kapitalą, žmogiškąjį kapitalą ir žinias. Taip pat,  ištekliai gali būti įgyjami formuojant partnerystę su kitomis socialinėmis organizacijomis, privačiomis įmonėmis ir visuomeninėmis organizacijomis. Partnerystės labai svarbios socialinei įmonei, nes jos yra įteisinamos. Socialinė įmonė neturėtų dirbti atskirai nuo kitų organizacijų!

Socialinių galimybių atpažinimo ir panaudojimo koncepcinė sistema (Monllor, 2010)

 

 

 

Mokymosi rezultatai: Po šios veiklos atlikimo, dalyviai:

  • Supras kaip nustatyti socialinių verslų galimybes.
  • Supras galimybės vertinimo svarbą, remiantis tikimasi sukurti socialine ir finansine verte.

 

Numatoma trukmė: Apie 15-20 minučių.

 

Užduotis: Perskaitykite teiginius ir pažymėkite vieną iš variantų: Tiesa ar Melas.

 

 

Eiti į užduotį >>

 

<< Grįžti į "Skatinti socialinį verslumą"

 

<< Grįžti į e-saugyklą